Svajonių Fėja

Kai svajoji taip stipriai, jog užmerkus akis tiesiog matai savo svajonę, ji būtinai išsipildo. Bet to nežinojo Betė, kai pamilo Tursį, ji tik stovėdavo prie vartelių ir laukdavo su viltimi jį pamatyti. Taip niekas ir nesikeitė, kol jos kieme nepasirodė Aja, svajonių fėja. Ji pasakė Betei užsimerkti ir švelniai pūstelėjo fėjų dulkių, po to patarė įsivaizduoti, kaip pas ją į svečius ateina Tursis su geltonų gėlių puokšte. Betė taip užsisvajojo, kad net jos skruostai nuraudo, fėja šyptelėjo, sėdo ant savo skraidančio debesėlio ir pradingo. Galite įsivaizduoti, kaip nustebo Betė, kai už dviejų dienų į jos duris pasibeldė Tursis, iš jaudulio spausdamas geltonų saulėgrąžų puokštę. Svajokite visi, svajokite taip stipriai ir aiškiai, kad visata išgirstų ir jūsų norai išsipildytų.